fbpx

Energetika – naujos galimybės lietuvai, verslui ir gyventojams

Pagrindiniai siekiai


  1. Iki 2025 m. sinchronizuosime Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europos kontinentiniais elektros tinklais.
  2. Apjungsime Baltijos ir Lenkijos dujų sistemas iki 2021 m. pabaigos.
  3. Mažinsime Lietuvos pramonės „anglies pėdsaką“, imsimės žaliojo kurso lyderystės regiono mastu.
  4. Žalieji pirkimai taps pagrindinis viešųjų pirkimų būdas viešajam sektoriui.
  5. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas bus pagrįstas siekiant mažiausių kaštų ir poveikio šalies konkurencingumui – tam būtina rimta visuotinio CO2 emisijų įkainojimo studija.
  6. Atsinaujinančius išteklius paversime pigiausia alternatyva individualiam ir centralizuotam šildymui, šį perėjimą palengvinsime subsidijų pagalba.
  7. Skatinsime privačias investicijas į atsinaujinančios energetikos projektus, palaipsniui atsisakydami neefektyvaus valstybės dominavimo energetikoje. Skatinsime elektromobilių populiarėjimą, numatysime mokestinį elektromobilių įsigijimo skatinimą, viešąsias investicijas į elektromobilių parkavimo, įkrovimo infrastruktūrą.
  8. Palaipsniui iki 2025 m. nutrauksime subsidijas ir mokestines lengvatas iškastiniam kurui.
  9. Skatinsime elektra varomų priemonių perversmą visuomeniniame ir privačiame transporte.
  10. Spartinsime valstybinę renovaciją, sukursime tinkamą teisinę bazę ESCO privačiomis investicijomis.

Pasaulio ir Europos Sąjungos energetikoje vyksta spartūs pokyčiai. Iškastinė energetika yra keičiama  atsinaujinančiais energijos ištekliais. Vyksta energetikos decentralizacija ir demokratizacija, monopolines energetikos kompanijas keičiant smulkiems energijos gamintojams.  Vis labiau energetikoje įsivyrauja liberalūs rinka ir konkurencija pagrįsti santykiai. Energijos vartotojams suteikiamas vis svarbesnis vaidmuo energetikoje, sudarant jiems energijos tiekėjų pasirinkimo galimybę, taip pat patiems vis aktyviau dalyvaujant energetikos rinkoje kaip energijos gamintojams bei sisteminių paslaugų tiekėjams.  Matome vis glaudesnę IT technologijų ir energetikos technologijų sinergiją, atskirų šalių energetikos sistemų tarpusavio integraciją. Greitai tobulėja ir populiarėja elektra varomų automobilių technologijos, elektros akumuliavimo technologijos energetikoje. Vėjo ir saulės elektrinės, dar prieš dešimtmetį laikytos prabanga, tapo pigiausiomis energijos gamybos technologijomis ir tampa vis konkurencingesnės rinkoje be jokių valstybės paramos intervencijų.

Verslas tampa atsakingesnis, ir didžioji dalis tarptautinių korporacijų yra savanoriškai prisiėmusios įsipareigojimus mažinti savo veiklos keliamą „anglies pėdsaką“.  Šiais laikais, kai klimato kaita vartotojų vertinama kaip  viena didžiausių grėsmių pasaulyje, tai tampa neišvengiamybe, siekiant parduoti savo produktą vis sąmoningesniais tampantiems vartotojams.

Vis aktyviau planuojama atsisakyti tiek tiesioginių, tiek netiesioginių iškastinės energetikos subsidijavimo formų, įkainojant iškastinės energetikos sukeliamus klimato kaitos procesus ir vietinę taršą. Vis didesnė dalis Pasaulio finansinių institucijų atsisako iškastinės energetikos plėtros ar jos palaikymui skirtų projektų finansavimo.

Pasaulio ekonomikoje prasideda didžioji įtakų transformacija, kai iš didelę įtaką pasaulio ekonomikai  turėjusių naftą, gamtines dujas, akmens anglį eksportuojančių šalių ją perima  naujų technologijų kūrime ir gamyboje pirmaujančios valstybės. Ši transformacija sukuria dideles GALIMYBES Lietuvai, neturinčiai savo iškastinių išteklių, bet turinčiai dideles galimybes tapti technologijas kuriančia ir net eksportuojančia  valstybe.

Europos Sąjunga yra kovos su klimato kaita lyderė pasaulyje.  Europos Komisijos pasirinktas „Naujasis žaliasis kursas“ kelia dar ambicingesnius kovos su klimato kaita tikslus, siekiant iki amžiaus vidurio Europos Sąjungai tapti neutralia klimato kaitos atžvilgiu. Atsinaujinančios energetikos plėtrai, naujų technologijų kūrimui, priklausomybės nuo iškastinio kuro importo mažinimui numatoma nukreipti milžiniškas ES finansinių institucijų lėšas, o iškastinė energetikos bei taršiu būdu pagamintų prekių, importuojamų į Europos Sąjungą atžvilgiu bus taikomas principas „teršėjas moka“.

Per kitą kadenciją Seimas turės tvirtinti jau 2023 m. Lietuvos energetikos strategiją. Ir jau dabar akivaizdu, kad iškastinio kuro bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo bei atsinaujinančios energetikos dalies šalies energetikoje didinimo tikslai – laikotarpiui iki 2030 metų. Europos Sąjungai keliant šiuos tikslus, jie turės būti keliami  ir Lietuvoje.

Lietuvos energetikos 2020-2024 m. laukia dideli pokyčiai. Tai ne tik sparti atsinaujinančių išteklių plėtra, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, bet ir elektros rinkos visiškas liberalizavimas, energetikos bendruomenių atsiradimas bei jų skaičiaus augimas, energetikos sistemų integracijos su Europos tinklais pabaiga, sisteminių paslaugų teikimo elektros energetikoje rinkos formavimasis, transporto elektrifikavimas, duomenų energetikoje valdymo sprendimai, elektros akumuliavimo technologijų atsiradimas, centralizuota šildymo plėtra ir modernizacija, jūrinės vėjo energetikos projektų planavimas.

Visam tam reikės daug investicijų, tačiau, padarius teisingus sprendimus, tai virs naujomis galimybėmis investuotojams, vartotojams, bendruomenėms, investuojantiems fiziniams asmenims, technologijų kūrėjams ir diegėjams Lietuvoje.

Liberalai sieks, kad Lietuva, Lietuvos verslas, Lietuvos žmonės pasinaudotų visomis šių pasaulyje ir Europos Sąjungoje vykstančių tendencijų energetikoje teikiamomis GALIMYBĖMIS.

Šios galimybės ypač svarbios, Lietuvai ir Europos Sąjungai atsigaunant iš ekonominės krizės, sukeltos 2020 m. COVID- 19 pandemijos bei jai įveikti pasitelkto karantino:

Tai galimybės sukurti pridėtinę vertę iš investicijų į klimato kaitos mažinimą, pavyzdžiui, mažinant mokesčius įmonėms bei fiziniams asmenims, investuojantiems į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių ar efektyvesnį energijos vartojimą.
Tai galimybės didinti verslo konkurencingumą, atsisakius verslo įmonių diskriminavimo, naikinant kryžminį subsidijavimą tarp buitinių vartotojų ir verslo įmonių dujų bei elektros sektoriuose, nustatant energijos perdavimo, skirstymo kainas, kartu sudarant galimybes verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Lietuvoje.
Tai galimybės pelningai investuoti Lietuvoje, pavyzdžiui, plačiau naudojant sutelktinio darnios plėtros ir energijos gamybos projektų finansavimo sistemas.
Tai galimybės energijos vartotojams pilnai pasinaudoti visomis energetikos rinkų pilnos liberalizacijos suteikiamomis galimybėmis, iš pasyvių mokėtojų tampant aktyviais rinkos dalyviais, taip pat parduodančiais ir savo paslaugas.
Tai galimybės Lietuvos ekonomikai, sudarant sąlygas milijardinėms verslo investicijoms tiek į dešimtis tūkstančių smulkių projektų, tiek į didžiulius vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje, rezervinių elektrinių, akumuliacinių įrenginių, tinklų sinchronizacijos projektus.

1. Energetikos sektoriuje įgyvendinamų Lietuvos strateginių projektų teikiamos GALIMYBĖS Lietuvai

Užtikrinsime Lietuvos strateginio tikslo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europos kontinentiniais elektros tinklais įgyvendinimą iki 2025 metų, didindami elektros energijos tiekimo Lietuvos elektros energijos vartotojams patikimumą, ir energetinį saugumą. Taip pat sukurdami naujas sisteminių paslaugų, pajėgumo užtikrinimo paslaugų, balansavimo paslaugų rinkas investuotojams Lietuvoje.  Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad į Lietuvą nepateks elektros energija, pagaminta nesaugiose atominėse elektrinėse arba elektrinėse, neatitinkančiose ES aplinkosauginių kriterijų, veikiančių už ES sienų.
Užtikrinsime Lietuvos strateginio tikslo sujungti Baltijos ir Lenkijos dujų sistemas, nutiesiant Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį, įgyvendinimą iki 2021 metų pabaigos, taip pat užtikrinsime dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimą iki 2023 metų, taip visiškai integruodami Lietuvos dujų rinką su viso regiono dujų rinka, garantuodami gamtinių dujų tiekimo saugumą, efektyvų dujų rinkos veikimą bei sumažindami gamtinių dujų saugumui šiuo metu leidžiamas lėšas, finansuojant Klaipėdos SGD terminalą.

2. Galimybės verslui ir gyventojams iš investicijų į klimato kaitos mažinimą sukurti pridėtinę vertę

Skatinant investuoti į klimato kaitos mažinimą, prioritetas bus teikiamas priemonėms, nereikalaujančioms valstybės subsidijų arba mažiausiai jų reikalaujančioms.
Suteiksime galimybes įmonėms, mažinančioms savo „anglies pėdsaką“, kurti savo išskirtinumą rinkoje, o pirkėjams – rinktis jų gaminamą produkciją ar teikiamas paslaugas. Energijos vartotojai turės galimybę sudaryti palankias sau sutartis su energijos gamintojais, kurie energijos gamyboje naudoja tik vietinius, atsinaujinančius energijos išteklius. Energijos, pagamintos, neišmetant CO2,  pirkimas bus skatinamas, atleidžiant tokią energiją, jos gamintojus ir vartotojus nuo dalies arba visų mokesčių. Bus formuojama palanki kainodara tokios energijos perdavimui iš gamybos į vartojimo vietą.  Mokesčiai taip pat bus mažinami įmonėms, mažinančioms energijos, reikalingos jų gaminamiems produktams bei paslaugoms, vartojimą.
Investuojančios, mažinančios savo veiklos „anglies pėdsaką“ įmonės bus skatinamos prisijungti prie klimato kaitos atžvilgiu atsakingų įmonių registro, kur įmonių gaminamų prekių ir paslaugų pirkėjai turės galimybę gauti informaciją apie tokių įmonių kuriamų prekių bei paslaugų „anglies pėdsaką“, jo kitimo tendencijas. Prekių ir paslaugų pirkėjams bus suteiktos galimybės gauti visą informaciją, kuri jiems galėtų būti reikalinga, pasirenkant prekes ir paslaugas, taikant aplinkosauginį pasirinkimo kriterijų. Valstybinės institucijos savo ruožtu užtikrins, kad registru negalėtų pasinaudoti „greenwashing‘ą“ (apgaulingą reklamą) taikantys prekių ir paslaugų pardavėjai.
Tai užtikrins atsinaujinančios energijos plėtrą, verslo investicijas į efektyvesnį energijos vartojimą, klimato kaitos mažinimą rinkos sąlygomis su mažiausiomis galimomis valstybės subsidijomis.
„Žalieji pirkimai“ – galimybės verslui, pasiekusiam mažesnį savo veiklos „anglies pėdsaką“. Užtikrinsime, kad valstybinių institucijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose žaliųjų pirkimų dalis siektų mažiausiai pusę visų viešųjų pirkimų. Savivaldybės, vykdančios žaliuosius pirkimus, bus skatinamos, vykdant biudžetų metinį perskirstymą. Viešųjų pirkimų metu perkamų produktų „anglies pėdsakas“ taps būtinu kriterijumi, vykdant žaliuosius pirkimus. Tai skatins įmones, dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose, pačias investuoti į klimato kaitos mažinimo iniciatyvas be tiesioginių  valstybės subsidijų.

3. Galimybės energijos vartotojams mažinti savo veiklos „anglies pėdsaką“ ir iš to sukurti sau vertę

Suteiksime galimybes energijos vartotojams, perkantiems energiją, pagamintą neišmetant CO2, kurti sau naudą.  Įgyvendinsime kainodaros pokyčius  elektros energijos vartotojams, perkantiems elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių be valstybės paramos,  atleisdami vartotojus nuo VIAP mokesčio. O vartotojus, perkančius elektrą, gamintojų tiekiamą į skirstomuosius tinklus, atleisime nuo pareigos mokėti už elektros perdavimą perdavimo tinklais.
Suteiksime galimybę šilumos vartotojams sudaryti tiesioginius sandorius su šilumos gamintojais, įsipareigojančiais šilumą gaminti išimtinai tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, numatydami tokio vartojimo skatinimo schemas.
Suformuosime  skatinimo schemą dujų vartotojams, įsigyjantiems dujas iš biodujų gamintojų.
Suteiksime dar geresnes galimybes energijos vartotojams tapti gaminančiais vartotojais. Numatysime valstybės garantijas fiziniams asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais. Inicijuosime pasinaudojimo elektros energijos tinklais gaminantiems vartotojams kainos nustatymo metodikos pakeitimus, siekdami sudaryti palankesnes ir ateityje nebekintančias pasinaudojimo elektros tinklais  sąlygas gaminantiems vartotojams. Sieksime įstatymu nustatyti maksimalias pasinaudojimo elektros energijos tinklais kainos lubas.
Valstybės subsidijų, skirstomų fiziniams asmenims, prioritetus nukreipsime į gamtinių dujų, anglies, naftos degalų pakeitimą atsinaujinančiais energijos ištekliais – šildymą moderniais biokuro katilais bei šilumos siurbliais, taip pat – į energijos vartojimo efektyvumo didinimą.
Kursime įpareigojimų energijos vartojimo efektyvumui didinti tiekėjams sistemą, kuri įpareigos energijos tiekėjus dalį pajamų iš parduodamos energijos skirti energijos vartotojų energijos vartojimo efektyvumui didinti.

4. Galimybės verslui tapti konkurencingesniam

Naikinsime kryžminį subsidijavimą tarp buitinių vartotojų ir verslo įmonių dujų bei elektros sektoriuose. Sieksime įstatymu panaikinti visas galimybes ateityje priiminėti politinius sprendimus mažinti fiziniams asmenims energijos kainas, jas didinant verslui. Lietuva nebeturėtų būti valstybe, kurioje, nustatant monopolinių paslaugų kainas bei mokesčius,  elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams yra vienos mažiausių ES, kai elektros ir dujų kainos verslui yra didesnės nei ES vidurkis. Tokia situacija mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą jų konkurentų kitose ES valstybėse atžvilgiu, o tai savo ruožtu mažina verslo galimybes mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams.
Sieksime mažinti monopolinių paslaugų kainą, skatindami konkurenciją sisteminių paslaugų teikimo rinkose Labai svarbu yra užtikrinti kuo didesnę konkurenciją sisteminių paslaugų teikimo rinkose – pirminio, antrinio, tretinio elektros energijos gamybos rezervo, elektros gamybos balansavimo, galių adekvatumo užtikrinimo paslaugų rinkose. Sieksime suteikti tiesioginės elektros energijos perdavimo linijų, autonominių išmaniųjų elektros skirstymo tinklų įrengimo  privačiam kapitalui galimybes.

5. Galimybės investuotojams investuoti į atsinaujinančią energetiką

Skatinsime sutelktinio finansavimo sistemų kūrimą, įgyvendinant atsinaujinančios energetikos plėtros projektus. Sieksime skatinti investicinių fondų, kuriamų sutelktinio finansavimo pagrindu, kūrimąsi ir investicijas į atsinaujinančių išteklių energetikos projektus.
Skatinsime vietos bendruomenių sutelktinį finansavimą, sudarydami palankesnes sąlygas atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių registravimui bei investicinei veiklai.
Aktyviai skatinsime užsienio investicijų pritraukimą, proaktyviais veiksmais kviečiant užsienio investuotojus dalyvauti aukcionuose įrengti dideles vėjo sausumoje ir jūroje, saulės, biomasės elektrines Lietuvoje.

6. Galimybės apsirūpinti pigia ir švaria šiluma

Skatinsime centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtrą, mažinant individualių katilų miestuose taršą bei iškastinio kuro vartojimą, subsidijuojant naujų šilumos vartotojų prijungimui reikalingas investicijas, numatant šilumos kainodaros lankstumo priemones naujiems vartotojams, suteikiant galimybes privačioms šilumos tinklų plėtros ir investicijų grąžos iš šilumos perpardavimo
Plėtosime konkurenciją centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, suteikdami galimybę konkuruoti ne tik šilumos gamintojams mėnesiniuose aukcionuose, bet ir rezervo, pikinių poreikių padengimo, balansavimo paslaugų teikimo srityse.
Skatinsime efektyvų individualų šildymą, naudojant atsinaujinančius išteklius, subsidijuojant efektyvių šilumos siurblių, modernių biokuro katilų, saulės šilumos panaudojimo įrenginių įrengimą.

7. Galimybės elektros vartotojams aktyviai dalyvauti rinkoje

Skatinsime buitinius elektros vartotojus dažniau keisti elektros tiekėjus, užtikrindami kuo lengvesnes elektros tiekėjų keitimo procedūras, užtikrindami vartotojų nuasmenintų duomenų prieinamumą visiems tiekėjams, galintiems pasiūlyti palankesnes tiekimo sąlygas. Užtikrinsime informacijos vartotojams prieinamumą.
Per dvejus metus pabaigsime išmaniųjų elektros apskaitos prietaisų vartotojams diegimo programą, numatydami įpareigojimus elektros skirstymo įmonėms įrengti išmaniuosius apskaitos prietaisus arba kompensuoti vartotojams išlaidas tokiems prietaisams įsigyti. Tokiu būdu užtikrinsime vartotojams galimybę pasinaudoti visomis šiuolaikinėmis galimybėmis reaguoti į kintančią elektros paklausą ir pasiūlą ir gauti iš to naudą.
Įstatymais kursime prielaidas vartotojams teikti sistemines paslaugas rinkai, numatydami galimybę vartotojams, susijungusiems į virtualius tinklus, teikti reguliavimo apkrova (demand side response), balansavimo, rezervo užtikrinimo paslaugas, suteikdami galimybę vartotojams uždirbti iš sisteminių paslaugų pardavimo arba pasinaudoti galimybe tam tikru metu itin pigią elektros energiją naudoti pas vartotojus įrengtų šilumos siurblių, šildymo elektra, elektros akumuliatorių ar elektromobilių įkrovimo apkrovai.

8. Klimato kaitos ir vietinės taršos mažinimo galimybės transporto sektoriuje

Mokestinėmis ir kitomis priemonėmis skatinsime žmones labiau naudotis viešuoju transportu, dviračiais, vaikščioti pėsčiomis, skatindami savivaldybes investuoti į tam reikalingos infrastruktūros atnaujinimą, palankesnių sąlygų tokiems keleiviams sudarymą.
Įpareigosime degalų tiekėjus mažinti parduodamų degalų anglies pėdsaką, taip skatindami didesnį biodegalų (ypač antros kartos biodegalų), biodujų, elektros, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių vartojimą transporto sektoriuje. Išlaikysime reikalavimą privalomai biodegalų įmaišyti į kiekvieną litrą degalų, taip užtikrindami vietos biodegalų gamintojų produkcijos poreikį, taip pat greta sukursime energijos tiekėjų tarpusavio prekybos įpareigojimų sistemą.
Skatinsime elektromobilių populiarėjimą, numatydami mokestinį elektromobilių įsigijimo skatinimą, viešąsias investicijas į elektromobilių parkavimo, krovimo infrastruktūrą.

9.  Galimybės vystyti naujas technologijas

Remsime mokslinius tyrimus, naujų perspektyvių technologijų kūrimą, skatindami verslo ir mokslo bendradarbiavimą, startuolius, naujų produktų kūrimą, demonstracinius projektus, siekdami, kad atsirastų ir stiprėtų Lietuvos atsinaujinančios energetikos, energijos efektyvumą didinančių IT sprendimų energetikoje technologijų gamintojai.
Skatinsime Lietuvoje gaminamų technologijų eksportą, remdami gamintojų marketingo veiklą užsienyje, diplomatinėmis priemonėmis padėdami Lietuvos technologijų eksportuotojams.
Teiksime eksporto garantijas Lietuvoje kuriamų technologijų eksportui į besivystančias aukštesnės rizikos pasaulio šalis.